Rašliavos konkursas

Prieš 6.

as atsiusiu veliau, iki kada sendien galima?

niekaip negalejau parasyt, bet ziu da konkursas neprasidejotoel paziuresiu gal spesiu.

Na, monstriuke daugiau nebelauksiu. Taigi prasideda konkursas.

Tekstukai. Tema: Mistika.

1. Niekada nebuvau Įsitikinusi, kad man kadanors taip nutikti. Visada maniau. kad tai tik išgalvotas dalykas, bet pasirodo, kad ne. Ir niekaip nesugebu suprasti kas tai iš tirkrųjų. Kalbėjau apie tai ir su mama, ir su draugėmis, bet nei mama, nei draugės niekur nerado teisingo atsakymo į mane kamuojantį klausimą. Dabar neretai savęs klausiu, kodėl niekas apie tai negali žinoti. Gal tai tik mano vaizduotės vaisius, kurios aš bijau? Bet ne... Juk aš beveik nieko nebijau... Bet. Visvien kiekvieną dieną kamuoja mintis... Ar tai skausmas, ar tai baimė?
Kad nors kas nors žinotų atsakymą. Bet... ŠTAI. Man pavyko po ilgų apmastymų sužinoti. Ir tai buvo...

2. Tapti angelais.

Vasaros rūke išlysti gali bet kas. Bet šią naktį, šią ilgą naktį pasirodė Jis. Permatomi sparnai, juodi plaukai siekė žolę. Ir jie lingavo į nakties taktą. Šis laikas buvo ypatingas. Juk jis pasirodo tik kartą į tris metus.
Merkurijus.
Tai buvo jis,kurio laukė ji. Gertrūda. Mergina buvo kitokia,negu visi. Jos balti plaukai buvo iki klubų, o lengva suknelė dengė jos liekną kūną. Gertrūda bėgo taku,vedančiu link tos obels,prie kurios stovėjo jis.
Mergina skubėjo nepraleisti šios akimirkos. Juk taip apie tai svajojo... Nuo tos akimirkos, kai Merkurijus paliko ją vieną blaškytis planetos paviršiuje.
Merginos plaukai skrido ore, ir rodėsi,jog Gertrūda skrenda 3 kilometrų aukštyje.
Ir ji pribėgo.
Merkurijus buvo toks,kaip ji ir tikėjosi – jaunas, su sparnais, permatomas.. Jo mantija buvo pilka.
Mergina išsišiepė ir norėjo pulti jam į glėbį , bet.. Perėjo kiaurai.
- Gertrūda,sesute mano, negi neprisimeni,kad viskas pereina pro mane kiaurai? , - vaikinas šypsojosi, o ji tiesiog buvo suglumusi.
- Kur visi kiti? , - nekantriai paklausė ji.
- Ten,kur reikia. Visų pirma,turi pasikeisti. Turi ryšulėlį,kurį daviau tau?
- Taip. , - tvirtai pasakė Gertrūda ir parodė ryšulį. Jis nebuvo didelis,bet buvo sunkus.
- Šaunu. , - šyptelėjo Merkurijus. , - Dabar jį lėtai atrišk.
Gertrūda paklausė brolio ir lėtai atrišo ryšulį. Jame buvo sparnai, mantija ir kažkoks akmuo.
- dabar apsirenk tą mantiją. Nusirenk savo drabužius pirma, o tada dėkis ant nuogo kūno.
Mergina susigėdo. Negi dabar teks rengtis nuogai prie brolio? Jos žandai tapo kaip braškės.
- jeigu gali,pasišalink kelioms minutėms.. Prašau,Merkurijau...
- Na gerai jau.. , - susiraukęs tarė vaikinas ir dingo.
Tuo tarpu ji apsirengė mantiją, kuri buvo ryškiai raudona. Tuomet nedrąsiu balsu tarė:
- Merki?
- Taip? , - staiga vėl atsirado Merkurijus. , - o.. Kaip atrodai.. Na,toliau užsidėk sparnus.
- O kaip?.. , - Gertrūda sutriko.
- Kiekvienam būna skirtingas metodas juos užsidėti. Nagi,bandyk kaip nors.
Ji užsimerkė ir mintyse nupiešė sparnus.. Tada piešė save. Ir pradėjo piešti save su sparnais. Mergina buvo taip įsitempusi,jog kai atsimerkė... Sparnai jau laikėsi jau ant pečių.
- šaunuolė. , - pagyrė Merkurijus. , - paskutinis etapas. Paimk tą akmenį ir laikyk jį delnuose.
Gertrūda paėmė jį ir laikė. Po truputį galva ėmė suktis. Ji viską matė tarsi per miglą. Tada ji tapo lengva kaip plunksna. Mergina net nepastebėjo,kad jos rankose neliko to akmens.Ji tapo tokia, kaip ir jis.
- Nuostabu, Gertrūda. Dabar gali keliauti su manimi.
Jie dingo.

3. Viskas pasikeitė tą dieną. Tą dieną judri, nerami mergaitė- Alisija- pasikeitė į ramią mergaitę. Visi ją laiko ir laikė (ir tikriausiai laikys) paslaptinga mergina, turinčią keistų galių. Bet niekas nežino šios paslapties. Tačiau dabar ją sužinos.
Taigi tą dieną Alisija susitiko su savo drauge. Jos norėjo nueiti į miestą- juk atvažiavo cirkas. Alisija, būdama tokia judri, viduje gan linksma, mėgdavo cirkus. Priešingai nei jos draugė Tara- bet juk jos geriausios drraugės, nors ir yra priešingybės. Tad kartais tenka nusileisti vardan draugystės.
Tad jos beeidamos užtiko keistą kiemą. Jame stovėjo apleistas namas, beje, regis, į jį visi bijojo užeiti- čia nė paukščiai neskraidė, nors buvo žaliuojantys medžiai-tokie, kokius mėgsta varnos ir varnai. Tara buvo sužavėta šios keistos vietos- taip, mistika jai patiko. Alisija pabūgo. Jos kiek apsipyko, tačiau visgi ALisija nusileido Tarai ir jos įėjo į kiemą. Kiemas buvo didžiulis, ir abi mergaitės juo susižavėjo. Čia tarytum buvo kitas pasaulis- kieme buvo pilna žalių medžių, daug paukštelių, bei daug gėlių- spalvotų, visų vaivorykštės spalvų. Taip pat čia buvo fontanėlis, kuriame mielai madėsi žvirbliukai. O tuo tarpu už kiemo tvyravo ruduo- viskas aplinkui taip pilka, tik belapiai medžiai ir drėgna žolė, netekusi savo spalvos.
Merginos nusprendė nueiti į namą- Alisijai jau tai patiko. Ši mistika, šis paslaptingas kiemas. Užėjusios į vidų jos kiek nusivylė- manė, kad vidus bus taip pat 'stebuklingas' ir viskas jame bus taip senoviška, taip gražu, taip.. viskas atrodys taip kerinčiai. Bet ne, tai buvo tik paprastas namas. Be elektros, be jokių gyvybės ženklų. Tačiau tuomet Tara pasakė:
-Žaidžiam slėpynių.!
Ir nubėgo į kitą kambarį. Alisijai pasidarė baugu- ne, ne baugu,o o tiesiog kraupu..!Taip kraupu Alisijai dar nebuvo. Namas buvo tylus tylus, be jokio garselio. Alisija apsižvalgė. Viskas čia taip priminė senovę, tarytum akmens amžių. Ji palietė sienas, ir pradėjo eiti. Tačiau tuomet ji prisiminė savo draugę, kad turi jos ieškoti. Ji pradėjo tyliai eiti į kitą kambarį. Ir tuomet namuose suspiegė mergaitė. Suspiegė- ne tas žodis. Suklykė.Alisiją sustingdė baimės jausmas. Ten buvo Tara, taip, tai jos balsas. Alisija šiaip ne taip tyliai nubėgo prie to kambario ir pasislėpė už sienos. Pamatė kažkokią moterį, ir Tarą. Tara gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų. Mergaitė tylia iaiktelėjo, tačiau to užteko, kad moteris ją išgirstų. Moteris pakėlė galvą, bet šį kartą Alisija buvo greitesnė. Ji pabėgo. Nuo tolaiko niekas Taros nerado, o Alisija laikoma paslaptinga būtybe. Ji nežino, kodėl. Tačiau vos kas nors daro ką nors per prievartą, arba skriaudžia ką nors, smurtauja, vos pažvelgusi į tą žmogų, Alisija jį sustabdo.
Tikriausiai tai yra mūsų, žmonių, galimybės. Kiekvienas turime galią kažkur savyje.
Tačiau tik pamatę tikrą įvykį, mus sukrėtusį įvykį, mes tą galią atrandame.

4. Ji susigūžusi sėdi urve ir klausėsi įdėmiai laukdama pažystamų žingsnių ir bijodama svetimu. Už urvo sienų didele pūga. Šalta. Šaltis ir stingdanti baime skverbiasi pro jos šiltus žieminius rūbus. Stiga ji išgirdo stiprius, lėtus žingsnius ir tyliai bei šiltai paklausė:
-Torai čia tu?
-Aš Gertūda aš.
Ir iš už sienų įėjo Toras, kaip visada atrodydamas labai galingai. Ir jis apkabino ją taip stipriai jog ji tiesiog išsilydė.
- Lokis žino apie mus?
- Aš manau jis supranta juk negali būti toks kvailas kaip atrodo.
Ir šiuos žodžius užgaubė kiti žodžiai, tariami labai pašaipiai:
- Ne brolau nesu toks kvailas, o greitai busiu ir nekvailas karalius.
- Loki prašau, - Maldaujančiai ištarė Toras.
Tada viską perskrodė ausis užgulantis garsas, jis kilo iš dangaus.
- Valkirijos? Torai ar tai valkirijos?
Jos atskrido per dangų su arkliais ir Gertrūda niekaip nepabėgs. Į urvą įlėkė jos, ir sučiupo juos abu. Toras ir Gertrūda užmerkė akis nes žinojo jok nieko negali padaryti jų meilė uždrausta ir ji tuoj baigsis.
Lokis su žavia šypsenėle lupu kampučiuose nuvedė nubaustuosius pas tėvą jog jis praneštų kad Lokis no šiol bus teisėtas sosto paveldėtojas.
- Tėve šiandien vaikštinėdamas po apylinkes suradau savo Broli ir šia žmonių mergše kartu, jau seniai įtariau jog Toras turi moterį, ne iš mūšų padermes. Tėve ką darysi?
- Torai sūnau, kaip tu galėjai užleisti šitokią negarbe, tu dievas Torai dievas dievai negali mylėti žemesnių rasiu, O ŽMOGUS IR YRA ŽIAMIAUSIA RASĖ, tad sūnau nuspręsk arba tapsi mirtinguoju arba atsisakysi meiles ir už irodima nužudysi savo žmonių moterį.
- Žudyk mane Torai, pasauliui reikia tokio dievo, o aš tik paprasta moteryte iš kaimo kurios niekas nepasiges.
- Netiesa mano meile tavęs pasigesiu aš!
Ir staigiu mostu jis nužudė savo meile, jis įsmeigė kalaviją jai tiesiai i širdį ir ant jos žaizdos nusirito galingo dievo ašara.
______________________________________________________________________________________________

Taigi balsuokite prieš vieną iš jų.

pries 1

P.S aciuka kad imetei.

Prieš pirmą.

Prieš 1.

Dar nesibaigė balsavimas.